- skriaudimas
- skriaudìmas sm. (2) Rtr, NdŽ, DŽ; L → 1 skriausti: 1. Rašytojas smerkia turto godulį, darbo žmogaus skriaudimą, išnaudojimą rš. Gink lietuvius ir jų kalbą nuo skriaudimo svetimų V.Kudir. 2. Jeigu škadas padaro [gyvuliai], tai sumoka, kitokių skriaudìmų [tarp kaimynų] nebuvo Grv. Nor gyventi iš plėšimų, turtus krauti iš skriaudimų LTR(Trg). \ skriaudimas; nuskriaudimas
Dictionary of the Lithuanian Language.